Iš tikrųjų tikrai neslėpsime (na, o slėpti mes tikrai turime daug ką,- linksmai ir su juoko gaida nusišypso), tačiau klausytis Eimanto minčių ir nesišypsoti būtų pernelyg sudėtinga. Spinduliuojantys tikslai, siekiai, mintys. Entuziastingi pasakojimai apie kasdienybe tapusia sporto šaka. Negalima nesididžiuoti, kad kad toks žmogus kaip Eimantas užaugo Lietuvoje. Ką turime omenyje sakydami toks? Į šį žodį galima sutalpinti tik pačius geriausius atsiliepimus, bei epitetus. Stiprų pozityvumą skleidžiantis kovotojas, kuris neturi nei kruopelytės pasididžiavimo, arogancijos ar pasikėlimo, o vietoje šių dalykų turi didžiausią norą pasiekti tik pačius aukščiausius tikslus. Eimantas Stanionis yra tikrai kitame kovotojų lygmenyje, o jo skleidžiama charizma ir teigiama energija tiesiog užvaldo protą. Aukščiausio kalibro ir mentaliteto boksininkas, kurį psichologiškai sulaužyti yra tiesiog neįmanoma!

Eimantas Stanionis!

7x1 Klausimas: Eimantai, visų pirma norime padėkoti, kad nepasididžiavote atsakyti į mūsų kruopščiai Jums paruoštus klausimus. Išties dėl to džiaugiamės. Visgi visų pirma, neslėpsime, tačiau turime vidinį nerimą, bei susirūpinimą Jūsų sveikata. Tikriausiai nenustebintume jeigu pasakytume, kad bokse vienas iš svarbiausių aspektų yra itin stiprios, bei tvirtos rankos, krūvį atlaikančios plaštakos, bei rankų pirštai.. Būtent apie šį, bene, svarbiausią aspektą mums labiausiai ir neramu, nes žinome, kad šioje vietoje traumos gali būti itin pavojingos.

[E. Stanionio papasakojimas ir paaiškinimas apie turimą rankos traumą: „Buvo nutrūkę rankos raiščiai ir net dabar tenka susigyventi su skausmu. Nejaučiu šios rankos taip gerai, kaip jausdavau ją anksčiau, o kai kurių vietų visai nebejaučiu ir tas pažeistas nervas gali nebeatsistatyti. Kartais, kaip sakau, reikia susigyventi su tuo skausmu ir toliau judėti į priekį, nes nenoriu baigti sportininko karjeros, tai tenka susidraugauti su skausmu.“]

Tikriausiai nenustebinčiau jeigu pasakyčiau, kad žmogus turi būti psichologiškai stiprus, kad atlaikytų per gyvenimą visas patiriamas traumas.. Na, o profesionaliam sportininkui patirta trauma gali sustabdyti ar net išvis užbaigti karjerą, sustabdyti esminį gyvenimo tikslą ar svajonės siekiamybę. Kokia buvo Jūsų psichologinė būsena patyrus šią rankos traumą? Kokius apturėjote vidinius ar galbūt net išorinius išgyvenimus?

7x1 Atsakymas - E. Stanionis: Visų pirma nuoširdus ačiū už suteiktą galimybę atsakyti į Jūsų klausimus, o visų antra gavus traumą būna išties psichologiškai sunku. Mano atveju buvo didelės komplikacijos. Gydytojai sakė terminą, po kurio galėsiu sportuoti, tačiau jis buvo triskart ilgesnis. Buvau palūžęs. Žinoma, žvelgiant iš pozityvumo krypties, tai gal iš vienos pusės ir gerai, kad aš patyriau tą traumą ir taip ilgai nutolau nuo sporto. Per šį laikotarpį aš supratau kaip stipriai aš myliu šį sportą ir kaip dar labiau ir dar stipriau noriu treniruotis, bei pasiekti naujus tikslus. Atrodo jog per šią pertrauką aš tarsi prabuvau. Tai aš galvoju, kad gal man ir trūko tos pertraukos iš tikrųjų. Aišku, aš noriu ją išsigydyti kuo greičiau ir kuo greičiau vėl šokti į tą ringą. Žiauriai viso to pasiilgau, bet yra kaip yra ir tai yra mano kelias, kuriuo aš einu ir kurį man kažkas duoda (Eimanto akyse tiesiog matosi kovotojo ugnis. Toks jausmas, kad net ir su trauma nugalėtų kiekvieną. Nieko panašaus nesame regėję. Tiesiog neįtikėtina).

7x2 Klausimas: Iš tikrųjų neslėpsime, tačiau esant šalia Jūsų jaučiasi didžiulis teigiamas pasitikėjimas savimi, žinojimas kaip ir kada reikia pasiekti užsibrėžtus tikslus. Atrodo, kad čempioniškumas yra tiesiog įaugęs Jūsų viduje. Tai vis dėlto labai smalsu būtų išgirsti iš Jūsų, kokia yra ta, vadinamoji - didžioji čempioniška svajonė kovojant profesionalų ringe? Pasaulinis pripažinimas? Tam tikri titulai, čempionų diržai ar kažkas dar “rimčiau“, dar “giliau“ - vidiniai, asmeniniai tikslai?

7x2 Atsakymas - E. Stanionis: Labai iš tikrųjų geri klausimai (nusišypso). Manau, kad kiekvieno kovotojo svajonė nuo pat mažens tapti pasaulio čempionu. Tai, šioje vietoje, ir aš esu ne išimtis, bet labiausiai, žinoma, norėčiau kokią istorinę kovą sukurti, kur vėliau visi žmonės žiūrėtų, ją atsimintų, bei apie ją diskutuotų. Įsivaizduoju, kad joje boksininkai eina kaip gladiatoriai - iki galo. Buvo tokia Arturo Gatti ir Micky Wardo kova, kurią iki šių dienų laiko kaip amžiaus kova. Tai nebuvo aukščiausio lygio kovotojai, nebuvo jie ilgai ir pasaulio čempionai, bet kova buvo tokia, kad iki šiol visi ją žiūri. Tai mano svajonė turėti tokį varžovą, kur būtume vienas kito verti ir padarytume, kaip mes vadiname - karą ringe.

7x3 Klausimas: Rėžimas. Jis privalomas. Profesionaliam sportininkui jis reikalingas kaip gryno oro gurkšnis. Visgi puikiai suprantame, kad visomis paslaptimis nepasidalinsite (kukli šypsena), tačiau būtų labai įdomu sužinoti apie Jūsų, Eimantai, treniruočių rėžimą. Kaip atrodo Jūsų treniruočių grafikas, treniruočių rėžimas?

7x3 Atsakymas - E. Stanionis: Galėsiu slaptais treniruočių grafikais pasidalinti asmeniškai (juokiasi). Na, bet jeigu rimtai, tai iš tikrųjų mėgstu keisti treniruočių grafikus. Mėgstu įvairias treniruotes. Negaliu daryti visuomet tuos pačius pratimus ar išlaikyti vienodą rėžimą. Visada viską keičiu, visuomet mėgstu save išbandyti. Mėgstu pats kurti treniruotes, bei daryti tai kas man patinka. Galbūt aš noriu kažką naujo išbandyti, tai to nevengiu ir išbandau. Kol aš būnu Lietuvoje, tol aš galiu viską dėliotis. Na, o kai išvykstu į užsienį, tuomet jau yra specialūs treneriai, kurie viską sudėlioja ir aš jau laikausi jų grafiko.

Jeigu kalbant apie pačią treniruočių specifiką, tai pavyzdžiui, kalbant apie bėgimą, kuris yra labai svarbus mūsų sporto šakoje. Labai ilgais atstumais, tarkim, apie 10-imt ar 12-ka kilometrų, tai aš bėgu, bet gan retokai. Dažniausiai aš bėgu aukštam tempe mažesnius atstumus. Aš noriu bėgime pritaikyti tai ko man reikės ringe, todėl stengiuosi iš bėgimo padaryti maksimalią naudą. Aš bėgu tarp 6-ių ir 8-ių kilometrų, tačiau bėgu greitai. Labai greitai. Save atiduodu, užkeliu kartelę labai aukštai, kartais bėgiojant hantelius (svorius) pasiimu, kartais ant kojų svorius užsidedu, kad būtų kuo sunkiau - kad save spausčiau iki maksimumo.

7x4 Klausimas: Negalime praleisti išskirtinės progos ir Jūsų nepaklausti apie dienotvarkę. Atrodo, iš vienos pusės gali pasirodyti kaip gana paprastas klausimas - „kaip atrodo Jūsų dienotvarke“, tiesa? Tačiau taip nėra, kadangi puikiai žinome kokia sunki gali būti profesionalaus atleto dienotvarkė. Tai visgi kaip būtent atrodo Jūsų, Eimantai, paskutinės dienos prieš pasiruošiant svarbiai kovai? Svorio metimas, ypatingos dietos ar specialūs treniruočių grafikai? Galbūt visiškas atsiribojimas nuo pasaulio ir poilsis tik su savimi?

7x4 Atsakymas - E. Stanionis: Oi, labai sudėtingas ir gilus klausimas. Žiūrint iš mitybos pusės, tai aš pradedu ruoštis realiai penkios savaitės prieš kovą. Svorio metimas man yra išties sunkus dalykas. Žinoma, ta dieta nereiškia, kad aš nieko nevalgau. Mes, profesionalai, esame kaip “mašinos“ realiai, kada kuro reikia - tada ir save juo pildome. Aš visuomet tiek sau, tiek ir visiems sakau, kad jeigu man reikia angliavandenių, jeigu manęs laukia sunki treniruotė, tai aš prieš ją suvartosiu tiek angliavandenių, kiek man jų reikės. Visuomet pasižiūriu kokio intensyvumo treniruotė manęs laukia, kiek man gali prireikti angliavandenių. Aš pasiskaičiuoju, viską susidėlioju. Po treniruotės man taip pat reikia angliavandenių atsistatymui. Žinoma, taip pat vartoju ir baltymus. Čia jau viskas paprasta - varškė, vištiena. Tai nėra paslaptis. Visi valgo tą patį maistą.

Disciplina turi būti pas kiekvieną kovotoją. Penkios savaitės tokios disciplinos ir taip ruošiesi kovai. Per paskutinę parą iš savęs išstumiu apie 5-is litrus vandens. Jeigu kova yra šeštadienį, tai penktadienį aš atsikeliu ryte ir einu ant dviračio prasiminti. Padarau 40-imt ar 45-ias minutes intensyvaus minimo. Tuomet grįžtu namo iš po rytinės treniruotės. Kuprinės būna jau sudėtos, viskas paruošta ir mes dažniausiai važiuojame tiesiai į oro uostą, skrendam kur vyks kova. Nieko daugiau nebevalgau. Gerti jeigu galiu - visuomet geriu, jeigu negaliu, tai negeriu. Ledukus kramtau - išspjaunu. Na žiauru iš tikrųjų būna ta paskutinė diena. Tada vakare žiūri kiek dar svorio tau reikia numest, kaip tu pats jautiesi. Aš pirčių nelabai mėgstu, nes girdėjau, kad po jų gali tave lengviau nokautuoti, todėl aš dažniausiai einu į karštą vonią. Naktį miegu apsiklojęs su daugiau antklodžių, kad daugiau prakaituočiau. Man būna labai sunku tikrai. Mano draugė žino, kad per tą paskutinę dieną aš būnu labai ramus. Ji man ką nors pasakoja, aš girdžiu viską, bet man sunku atsakyti ir aš toks būnu tą dieną sulėtintas. Taip va ir vyksta tas paskutinis pasiruošimas prieš dvikovą (nuoširdžiai šypsosi).

7x5 Klausimas: Klausimai profesionalams. Jų visuomet būna pačių įvairiausių, ypač socialiniuose tinkluose. Čia nėra paslaptis. Tai šis klausimas Jūsų neturėtų ypatingai nustebinti - Ar Jums patinka pasidalinti savo išmintimi, patirtimi, bei naudinga informacija, pavyzdžiui, su nepažįstamu praeiviu, kuris Jus užkalbina? Visgi toks momentas, pokalbis su aukšto lygio kovotoju, gali būti kaip labai gražus gyvenimiškas prisiminimas.

7x5 Atsakymas - E. Stanionis: Žinoma, kad patinka! Lietuvoje yra tikrai mažai tų profesionalių kovotojų, kurie kovoja užsienyje, bei jame tęsia savo karjeras. Tikrai šalyje neturime pernelyg daug kovotojų, kurie galėtų pasidalinti savo sukaupta patirtimi, todėl aš visuomet su visais esu pasiruošęs pasikalbėti, bei perteikti savo patirti. Aš, pavyzdžiui, irgi labai norėčiau, kad man kas nors papasakotų istorijų iš savo patirties. Man tai yra labai įdomu. Aš visas jas išklausyčiau, kadangi iš vieno kovotojo pasakojimų aš gal pasiimti kažkiek informacijos, iš kito - vėl kažkiek. Tada pats ant savęs panaudoti, nes mes visi skirtingi - ne visiems viskas tiks, o informacijos niekada nebus per daug. Prieikite drąsiai, pasikalbėsime, padiskutuosime (plačiai šypsosi).

7x6 Klausimas: Reguliarumas. Labai panaši žodžio reikšmė kaip ir žodis - rėžimas, esantis trečiąjame klausime. Jis yra būtinas, labai svarbus ir sudarantis didelę reikšmę psichologijai. Visgi, kokia Jūsų, Eimantai, nuomonė apie reguliarumą profesionalo karjeroje? Kiek vis dėlto yra svarbu profesionaliems boksininkams reguliariai turėti kovas, kad pavyktų išlaikyti patį aukštą kovotojo intensyvumą, alkį, bei psichologinę ir fizinę būseną?

7x6 Atsakymas - E. Stanionis: Hm.. Įdomus klausimas į kurį turiu tvirtą atsakymą - manau, kad keturios kovos per metus karjeros pradžioje yra išties labai geras intensyvumas, o kai jau kovoji dėl čempiono diržų, tai tuomet, manau, kad užtenka ir dviejų kovų į metus. Pavyzdžiui, aš, asmeniškai, dažniausiai ruoštis dvikovai pradedu būnant dar Lietuvoje, tačiau mano pagrindinis ir sunkiausias (svarbiausias) pasiruošimas baigiasi būnant užsienyje. Šiuo metu būtent Amerikoje. Visas tas reguliarumas man padeda susidėlioti mintis. Aš čia lieku vienai ar dviems kovoms, tuomet vėl galiu grįžti į Lietuvą ir turėti apie trijų mėnesių treniruočių režimą. Žinoma, daug ką ir vadybininkai sprendžia, tačiau viską iki galo suderiname kartu. Mano manymu viskas turi vykti profesionaliai, aukščiausiame lygmenyje.

7x7 Klausimas: Pokalbis su savimi. Jis pasitaiko bene mums visiems - kartais šis “pokalbis“ būna su kritikos kartėlių, kartais su nuoširdžiu pasididžiavimu. Septintasis klausimas būtent šį dalyką ir užklausia - koks yra Jūsų asmeninis požiūris į patį save? Kaip manote kaip į Jus žiūri kiti žmonės?

7x7 Atsakymas - E. Stanionis: O kaipgi jūs dabar žiūrite į mane? (juokiasi. Eimanto optimizmas, bei pajuokavimai visuomet sušildo vidinius jausmus. Na, mes negalime atsakyti į šį klausimą, nes šis interviu skirtas Jums, o ne mums, - atsakome tokia pačia linksmumo gaida) Na, nesikuklindamas atsakysiu, kad visi sako, kad esu geras kovotojas, bet aš visuomet sakau ir sakysiu, kad yra geresnių. Visą laiką sakau, kad yra geresnių, nes aš noriu treniruotis ir lipti aukščiau už tuos geresnius. Aš žinau, kad jie sunkiai treniruojasi. Aš irgi sunkiai treniruojuosi ir visuomet noriu būti tuo bent mažu laipteliu aukščiau už visus. Jeigu esi geriausias, tai kurgi dar gali lipti aukščiau? Čia ir baigiasi tobulėjimas. Žmonės tik sako, kad aš esu geriausias, o man juk reikia viską padaryti. Jie gal labai manimi tiki - aš labai džiaugiuosi, kad manim tiki ir tikrai nenoriu jų nuvilti. Aš žinau, kad turiu tą charakterį, tą valią, tą norą. Mane įveikti yra tikrai sunku. Žmogus turi būti išties labai kietas, kad mane nugalėtų (visa širdimi ir linkime, kad Jūsų, Eimantai, taip niekas ir nenugalėtų. Tik aukštyn ir pirmyn!).