09
SAU

Ypatingas Interviu!

Laikas: 16:36

Vieta: France, Paris (Europe)

Interviu (angl. interview, 'pokalbis') - dviejų, kartais daugiau žmonių pokalbis, kurio metu užduodant klausimus yra renkama informacija tam tikra specifine tema. Štai taip subtiliai ir aukšta žodžių nata pradedame savo neįprastai nuoširdžių pokalbių rubriką, perteiktą tekstiniu formatu. Iš tikrųjų labai lengvai pastebėsite, kad šie pasikalbėjimai yra išties jaukūs, atviri, malonūs, pozityvūs ir kas svarbiausia - išsamūs! Visą šį pokalbį sudaro septynios klausimų grupės į kurias mūsų, atsakingai atrinkti, pašnekovai atsako ypatingai profesionaliai. Kukliai džiaugiamės, bei didžiuojamės, kad mūsų pašnekovų noras dalintis savo žiniomis, mintimis, bei sukaupta patirtimi yra tokia neaprėpiamai didelė.

Šilčiausiais ačiū Jums, mielieji!

Šešios, gali pasirodyti gana paprastos, raidės Š. P. I. K. I. S. - Šaunūs. Pozityvūs. Iniciatyvūs. Komunikabilūs. Ikoniški. Smalsūs. Visiškai netikėtai išanalizuotas epitetas, kuris atsirado „Vidmani“ komandos mintyse, kuomet buvo draugiškai bendrauta su ypatingąja „Špikis“ kompanija. Nesuklyskite, šie šeši žodžiai tikrai nėra oficialus pavadinimo apibendrinimas ar jo išnagrinėjimas, tačiau iš mūsų pusės atspindintis Špikį visu šimtu procentu. Iš tikrųjų dar prieš atsirandant pirmosioms mintims apie šį interviu - nuomonė apie šiuos keliautojus buvo pati geriausia. Labiausiai stebino jų kokybiškas, bei nuoseklus filmukų / filmų paruošimas, o platų ir išsamų dienoraštį būtų galima skaityti tarsi kaip naudingiausią gidą apie tam tikrą kelionę.

Tai visgi, kas gi yra tas „Špikis“ apie kurį mes šitiek rašome? Všį „Špikis“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas - parodyti žmonėms keliavimo, bei važinėjimo dviračiais džiaugsmą, įkvėpti ir kitus išbandyti šią smagią, švarią, bei sveikatai naudingą transporto priemonę. Juk sportas yra sveikata, o sveikata - brangiausias mūsų turtas!

/ Dokumentiniai filmai ar jų kadrai. Tai išties svarbios akimirkos kiekvienam iš mūsų, todėl nėra nuostabu, kad dauguma „Špikis“ nuotykių yra įamžinta būtent dokumentiniuose filmuose, kuriuos galima patogiai įsigyti, bei peržiūrėti elektroninėje Spikis.lt parduotuvėje! Kiekvienas filmas kruopščiai paruoštas, todėl prasmingai praleistas laisvalaikis garantuotas!

ŠPIKIS!

7x1 Klausimas: Taisyklė yra labai paprasta - norint šiek tiek sumažinti lengvą vidinę įtampą interviu metu, svarbiausią pokalbį pradėti taipogi lengva, draugiška, bei šypseną keliančia gaida. Tai būtent šitaip ir pradėkime nuo žaismingo, bei nuotaikai pakilaus klausimo - Jeigu šiandien laimėtumėte specialioje loterijoje, kurios pagrindinis prizas būtų lėktuvo bilietas į bet kurią pasirinktą pasaulio šalį. Kokia šalis tai būtų ir kodėl būtent ji?

7x1 Atsakymas - Špikis: Išgirdęs šio klausimo pradžią giliai širdyje labai tikėjausi, kad slapta visgi būsiu pagaliau laimėjęs tą išsvajotą milijoną, bet panašu, kad net hipotetinėje loterijoje jo laimėti nepavyko (nuoširdžiai šypsosi). Ech.. Bet jeigu surimtėtume, tai klausimas yra sudėtingesnis nei galėtų atrodyti.

Galiu tik pasidžiaugti, jog gyvenu pakankamai privilegijuotą gyvenimą, kuris man leidžia ir jau leido aplankyti daugumą šalių, kurias norėčiau / norėjau. Juo labiau, kad ir lėktuvo bilietai šiais laikais nėra tokie brangūs. Jeigu paimtume paskutinės kelionės į JAV pavyzdį, į priekį, skrisdami Vilnius - San Franciskas nuskridome už vos 450-imt eurų. Taigi, problema yra ne nuskristi, problema dažniau būna išgyventi nuskridus - ypač, jeigu kalbėtume apie pusės metų iššūkį. Tad leiskite juokais pasiderėti - ar galėtų tas hipotetinis laimėjimas apimti visas kelionės išlaidas? Tokiu atveju, beveik nedvejodamas, galėčiau pasakyti - Naujoji Zelandija. Apie šią šalį pagalvoju jau seniai - iš visų nuotraukų bei pasakojimų tai atrodo be galo įspūdinga šalis, turinti ko gero viską ko tik širdis gali trokšti.. Deja, net ir mano privilegijuotas gyvenimas turi ribas (švelniai nusijuokia). Tad ši šalis tam kartui lieka svajonių sąraše.

Na, bet jei jau padengiamos tik skrydžio išlaidos, tada kiek pasukčiausiu ir pasakysiu - Antarktida. Ne dėl to, kad aš ten labai norėčiau ar kad turėčiau ką ten veikti, ale savomis lėšomis ten tikrai niekada niekaip neatsidursiu (juokiasi, taip pralinksmindamas ir mus! Suprantame, kad viso interviu metu - linksmai profesionali nuotaika bus garantuota!).

7x2 Klausimas: Visi keliautojai tikriausiai kuo puikiausiai supranta, kad poilsio vieta yra labai svarbus aspektas bet kurioje kelionėje. Ji priduoda ne tik ramybę ar leidžia atsipūsti po ilgos keliavimo dienos, tačiau taipogi leidžia pajausti ir pažinti mus supančią aplinką. Visgi kelionių metu ne visuomet pavyksta atrasti tokių, širdį glostančių, vietų.. Tai klausimas būtų toks - kokioje keisčiausioje vietoje esate praleidę naktį kelionės metu?

7x2 Atsakymas - Špikis: Vienos pirmųjų savo kelionių metu, 2007-tais metais Kryme, sutemus ir niekaip nerandant vietos kur sustoti nusprendėme pakalbėti su Lukoil degalinėje dirbusiais žmonėmis. Ši degalinė buvo įsikūrusi kažkur ant kalno šlaito ir turėjo lygią ir gražią pievutę, kuri kaip kokia oazė traukė mus. Mūsų nuostabai darbuotojas maloniai pasiūlė pasistatyti palapines būtent ant jos ir dar leido pasinaudoti viduje esančiu tualetu. Tai nebuvo vienintelė netikėta pievutė mūsų kelionėse. Po keletos metų išsiruošus į Islandiją, turėjome ne visai malonų nutikimą, kai pirmos mynimo dienos metu vienai iš bendrakeleivių labai ištino koja. Kadangi prieš akis laukė mėnesio kelionė, nusprendėme kreiptis į gydimo įstaigą. Deja, mūsų atvejis nebuvo prioritetinis, kas reiškė, kad teko kelias valandas pralaukti priimamajame. Baigiantis darbo valandoms, viena iš sesučių pasakė, kad turėsime ateiti kitą dieną. To padaryti mes nelabai galėjome sau leisti - kelionės paprastai būna su įtemptu grafiku, todėl tai būtų labai smarkiai sugadinę visus planus. Paaiškinus situaciją ir maloniai paprašius pagelbėti, ši mus šiaip ne taip priėmė. Deja, tai reiškė, kad užtrukome dar valandą, kol kelionės draugę apžiūrėjo gydytojai, buvo suleisti vaistai ir ji buvo paguldyta priežiūrai. Pabaigus procedūras lauke jau buvo tamsu. Tuo metu mes buvome jauni ir skurdūs turistai, todėl Reikjavike ieškoti viešbučio atrodė per brangu. Čia vėlgi pagelbėjo maloni sesutė, kuri pasiūlė pievutę, šį kartą esančią šalia ligoninės. Taip mes pasistatėme palapines, ligoninei po langais.

Tai čia tokios kelios greitai ateinančios į galvą istorijos. Teisybės dėlei tų keistų nakvynių yra buvę tikrai daug - tai kur nors ant uolos krašto, tai palei geležinkelio bėgius, tai kelio šalikelėje, paskutiniosios kelionės metu teko miegoti bendruomenės centre ant sofučių..

7x3 Klausimas: Gamtos grožis yra neapsakomas, neaprašomas, bei dažniausiai sukeliantis žodžių stoką. Gamtos kraštovaizdis yra tikras šedevras, tačiau jeigu reikėtų pasirinkti tik vieną gamtos vietą keliaujant, kokią pasirinktumėte? Kelionę neaprėpiamu paplūdimiu, žvalgymąsi po magiškai kalnuotą vietovę, o galbūt, lengvą pasiklydimą po didingą miško tankymę?

7x3 Atsakymas - Špikis: Iš tiesų džiaugsmo, gėrio ir grožio tikrai galima rasti visur, bet ką esu supratęs per tą eilę keliautų metų, tai kad man gražiausi yra kontrastai. Dėl to pasirinkti tik vieną kraštovaizdį būtų labai liūdna.. Vienas kraštovaizdis, kad ir koks jis nuostabus būtų, kartu su savimi ilgainiui atneša ir monotoniją. Tokie jau mes esame - norime judėti, matyti pokyčius, patirti vis naujus potyrius. Na, bet jei jau kas “užlaužtų ranką“ ir sakytų rinkis, ko gero tai būtų kalnai. Ne kartą esu tai sakęs, bet man kalnai yra kažkoks magiškas kūrinys. Kai stovi kalno papėdėje, žiūri į jį ir suvoki, kad tas kalnas čia stovi milijonus metų ir dar stovės tiek pat, pasijunti tokia bereikšme skruzdėlyte ir kartu suvoki kokia milžiniška privilegija yra tau būti čia kartu su juo..

7x4 Klausimas: Istorijos. Tai neatsiejama kelionių dalis. Istorijas mes galime patirti pačias įvairiausias, bei jas atpasakoti pačiais įdomiausiais būdais, emocijomis ar netgi nuotaikomis. Labai būtų įdomu sužinoti Jūsų keisčiausią, juokingiausią, o galbūt neramiausią istoriją, kurią esate apturėję kelionių metu, bei apie kurią kalbėsite dar ištisus metų metus.

7x4 Atsakymas - Špikis: O Dieve.. Tų istorijų, kurias pasiimi su savimi yra tokia nesuskaičiuojama galybė.. Iš kiekvienos kelionės jų parsiveži bent po kelias ir kiekviena iš jų yra be galo svarbi tau asmeniškai. Ar tai būtų kalnuose užklupusi liūtis, nuplautas kelias, akmenys nukritę nuo uolos, kurie tik per plauką nenusinešė tavo gyvybės, upė per kurią bridai ir vos nenuskendai, lūžęs dviratis, ginkluotas užpuolimas kelyje, ar tai tiesiog kokia nors miela pažintis, sutikto žmogaus ištartas ir nuotaiką pakėlęs šūksnis, o gal netikėtas susitikimas.. Ir ko gero pastarąjį ir norėčiau papasakoti.

Tai nutiko paskutiniosios kelionės metu – buvome atsidūrę kažkokiame nedideliame miestelyje JAV širdyje. Tuo metu aš buvau apsinuodijęs neapdairiai atsigertu vandeniu iš cisternos rastos dykumoje (dar viena istorija kitam kartui..) ir nemalonūs simptomai niekaip nepraėjo. Kaip paskutinė viltis mums buvo sustojimas miestelio motelyje, kuriame planavome praleisti kelias dienas, kad atsigaučiau. Šiame buvo maža virtuvėlė / bendra erdvė kurioje būdavo patiekiami pusryčiai.

Vieną rytą randame čia du vaikinukus, kurie šnekučiuojasi apie savo kelionių įspūdžius. Aš atsisėdu kambario kampe ir viena ausimi klausau jų pokalbio. Kaip suprantu, vienas iš jų keliauja dviračiu ir man kyla klausimas ar kartais ne tuo pačiu maršrutu kaip mes. Kadangi pokalbio pradžios negirdėjau, tad iki pat pabaigos šis klausimas taip ir lieka neatsakytas. Aš tuo metu jaučiausi prastai ir silpnai, tad kurį laiką dvejojau ar man tikrai šis klausimas toks įdomus, kad velčiausi į eilinį pokalbį (kurių iki to laiko mes jau turėjome ko gero bent šimtą) - iš kur esi, kur važiuoji, kur buvai ir pan.. Vis dėlto vaikinukui einant durų link, aš ryžtuosi paklausti ar jis kartais nekeliauja mūsų maršrutu. Pasirodo keliauja. Jis stabteli, mes imame šnekučiuotis. Vaikinukas malonus ir kalbus, tad kalbamės kokias 15 minučių, kai galiausiai šis taria - „Man atrodo, kad aš tave pažįstu“. Aš truputį pasimetu, šis tęsia - „Kartais ne su tavimi mes buvome susitikę prieš tris metus Norvegijoje kelte?“.

Tarsi žaibas iš dangaus, aš akimirksiu atgaminu jo veidą - iš tikrųjų, tai vaikinukas, su kuriuo mes absoliučiai atsitiktinai susipažinome kelte prieš tris metus. Ir štai, stovime dabar čia, mažiausio miestelio, vidury niekur, motelyje vienas priešais kitą. Tą akimirką puolėme į glėbį vienas kitam tarsi būtume geriausi draugai ir tik praėjus kuriam laikui aš ėmiau galvoti kiek dalykų turėjo sukristi į vietas, pačių mažiausių dalykų, kad mes ten susitiktume.. Nebūčiau aš gėręs to vandens, nebūtume sustoję šiame motelyje, nebūčiau jo užkalbinęs ir dar milijardai kitų menkniekių, kuriems pasikeitus mes būtume prasilenkę ir niekada to nesužinoję.. Tiesiog šiurpuliukas pereina kūnu apie tai galvojant.

7x5 Klausimas: Mes tobulėjame, kartais suklumpame, kartais pakylame, kartais save nuliūdiname, o kartais - nustebiname. Kokia Jūsų savybė labiausiai Jus nustebino kelionių metu? Galbūt savyje atradote kažką naujo, galbūt supratote, kad esate kiek kitoks žmogus, negu pats numanėte? Galbūt pajutote, kad esate stipresnis, o galbūt nusistebėjote, kad esate šiek tiek silpnesnis, šitaip pervertindamas savo galimybių ribas?

7x5 Atsakymas - Špikis: Kadangi mano kelionės prasidėjo anksčiau nei kad aš galiu jas atsiminti (jau trijų metų mane mama vežėsi į pirmąjį žygį Karelijoje), tai negaliu sakyti, kad tų akis atveriančių patirčių labai daug esu turėjęs. Man kelionės yra tarsi natūrali būsena, tai kur aš jaučiuosi gerai, kur aš jaučiuosi tikru savimi. Bet kartu, tos kelionės, kurios teisybės dėlei dažnai būna tikrai sunkios, varginančios, kartais net ir erzinančios ar užknisančios, su savimi atneša suvokimą, kad ko gero tu gali daugiau nei, kad manai galįs. Jos suteikia pasitikėjimą savimi, ištvermę, galų gale tokį atviresnį požiūrį į kažkokius sunkumus ar kylančias problemas. Man labai patiko kaip vienas bendrakeliauninkas kelionėje yra pasakęs, kad leisdamasis į tokias keliones tu negali savęs įsprausti į kažkokį nusiteikimą ar įsivaizdavimą kaip viskas atrodys, nes kad ir koks jis bebūtų, kelionė tikrai ras kaip tave nustebinti. Dėl to privalai išlikti atviras šioms staigmenoms, atviras sutinkamiems žmonėms, jų požiūriams, kurie kartais gali labai skirtis nuo tavųjų ir esi atviras priimti viską kas bus. Tokiu atveju - viskas bus gerai.

7x6 Klausimas: Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties (nusistatytas) ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs, pasiekti tokias aukštumas ir sukilimus (pakilimus) apie kurios esi skaitęs tik knygose ar apsakymuose. Kelionėse susiduriame su daugybę iššūkių, tačiau visgi kokį iššūkį priskirtumėte kaip patį sunkiausią Jūsų kelionių metu?

7x6 Atsakymas - Špikis: Iš tiesų, sudėtingas klausimas. Sakyčiau, kad ko gero sunkiausia yra gebėti atsiriboti nuo kažkokių fizinių nepatogumų ir tiesiog mėgautis buvimu toje vietoje, tuo momentu. Vieniems tai sekasi geriau nei kitiems, deja, man tai visada buvo tam tikru Achilo kulnu. Aš dažnai pagaunu save mąstant kelis žingsnius į priekį. Teisybės dėlei, kadangi aš dažniausiai būnu atsakingas už maršrutą ar už komandą, tai tas kaip ir būtina, tačiau net ir tokiu atveju, būtų gerai sugebėti paleisti dalykus. Keliaujant vienam (ar su žmona, kaip pastarojoje kelionėje), tai padaryti lengviau, dėl to ko gero paskutinės kelionės ir buvo tokios, tačiau net ir šių atveju, turiu su savimi daug dirbti, kad galėčiau tai padaryti.

7x7 Klausimas: Mūsų visoje visatoje nėra tokio dalyko, kuris neturėtų savito pavadinimo. Viskas turi savus vardus, savus aprašymus, savus paaiškinimus. Septintasis klausimas būtų gana novatoriškas - jeigu išleistumėte knygą apie visas savo keliones, visus savo potyrius jos metu, pasiekimus, įspūdžius, džiaugsmą ir nusivylimą, kaipgi šią knygą pavadintumėte?

7x7 Atsakymas - Špikis: Klausimas ganėtinai taiklus, nes esu ne kartą pagalvojęs, kad tokią knygą išleisti būtų visai įdomu.. Kad ir šio pokalbio metu išsiaiškinome, jog tų istorijų prisikaupę ne viena, tad būtų smagu jas visas suguldyti kažkur. Vis dėlto, kas stabdytų mane, tai kad ko gero tokių knygų yra labai daug ir nežinau ar tos mano istorijos yra tiek geresnės, įspūdingesnės ar įdomesnės, kad žmonės turėtų pirkti dar vieną knygą apie keliones (kukliai nusišypso).

Na, bet jei jau reikėtų to pavadinimo, greičiausiai tai būtų kažkokia atmaina mūsų „Špikis“ organizacijos šūkio: „Mes lengvų kelių neieškome“. Tai žodžiai, kuriuos ištarė bendrakeleivis Islandijos kelionės metu, dar prieš mums įkuriant šią organizaciją. Tuo metu man jis pasirodė labai tinkamas tam ką mes darėme. Ko gero aš dar ir pats nežinojau koks taiklus šis šūkis bus mano tolimesniame gyvenime. Aš tikiu, kad tik per sunkius išbandymus mes galime rasti kažkokį pasitenkinimą ir pasimėgavimą savo pasiekimais. Kad tai ką gauname patiektą ant lėkštutės niekada neturės tokios vidinės vertės kaip tai, dėl ko turėjome sunkiai dirbti. Ir kad tas vaizdas nuo kalno viršaus, į kurį stūmei dviratį dvi dienas bus ženkliai gražesnis, nei tas, kuris atsivers ant jo užvažiavus automobilio salone. Tačiau tai nekeičia to fakto, nuo kurio ir pradėjau - laimėti milijoną vis tiek noriu (linksmai besišypsodamas, bei su linksmumo gaida užbaigia interviu. „Vidmani“ kolektyvas būtent to ir nori palinkėti - kad šis noras išsipildytų su kaupu ir virš jo)!

VšĮ „Špikis“ ir „Nacionalinis neliečiamo miško paramos fondas“!

VšĮ „Špikis“ kelionių, ir ne tik, metu, kviečia geranoriškai prisidėti finansiškai prie miškų išsaugojimo Lietuvoje! Puikiai bendradarbiaudami su Nacionaliniu neliečiamo miško paramos fondu „Špikis“ siekia išsaugoti, bei gausinti Lietuvos gamtą perkant brandų mišką, taip užkertant kelią jo kirtimui, bei atsodinant jau iškirstus ar pažeistus miškus. Pervesti paramą labai paprastu ir draugišku paramos įrankiu galite internetiniame puslapyje - spikis.lt, arba tiesioginiu pavedimu:

VšĮ Špikis
LT45 7044 0600 0769 7402

Esame be galo laimingi galėdami prisidėti prie šio fondo veiklos ir skatiname prie jos prisidėti ir Jus! Juk miškas - visų mūsų turtas! ,- teigia „Špikis“, bei priduria - O jau prisidėjusiems, ačiū Jums už Jūsų gerumą ir palaikymą! Jūs visi esate nuostabūs ir mes visus Jus labai mylime!

/ Plačiau, bei išsamiau apie Nacionalinio neliečiamo miško paramos fondą galite pasiskaityti oficialiame internetiniame puslapyje - nelieciamasmiskas.lt. Tai labdaros ir paramos fondas, kurio misija yra prisidėti prie brangiausio Lietuvos turto - miškų išsaugojimo ir gausinimo.

Naujausi straipsniai
Emocinė ir fizinė sveikata - Įsitikinkite, kad Jūsų racioną sudaro tik sveikas maistas!
Bokso rūšys. Viena iš įdomiausių bokso rūšių: boksas + šachmatai! Tai atrodo gana nesuderinama, tiesa?
Mini psichologija - Vertinkite įdėtas pastangas, bei pasiektą procesą, o ne vien tik gaunamus rezultatus!
Archyvas
Tags / Žymos