
Pamatiniai pagrindai!
Laikas: 20:42
Vieta: Lithuania, Mūšos Tyrelio pažintinis takas (Europe)
/ Pradėjus detaliau analizuoti šią “Pamatiniai pagrindai“ temą buvo visiškai netikėtai apturėta išties painių minčių, bei gilių pamąstymų kas gi vis dėlto iš tikrųjų yra toji mūsų
mityba? Minčių lavinoje pildėsi retoriniai ir vienareikšmiškai neatsakomi klausimai:
Koks patiekalas yra pats populiariausias visame pasaulyje?
Kodėl pasak mokslininkų garsi muzika mus priverčia daugiau, bei greičiau valgyti? Kodėl braškėse vidutiniškai yra virš dviejų šimtų seklyčių? Kodėl paprikos turi vienodą ar bent
labai panašią formą, tačiau yra skirtingų spalvų, bei auga ant skirtingų daigų? - Koks pasaulyje įvykęs faktorius tai nulėmė?
Kodėl baltasis šokoladas nėra iš tikrųjų šokoladas? Į pastarąjį klausimą visgi pavyko atrasti atsakymą - baltasis šokoladas iš tikrųjų nėra šokoladas, nes jame nėra tikrų kakavos
dalelių! Šis šokoladas sudarytas ir kakavos sviesto mišinio, kuris yra sumaišytas su cukrumi.
Na ir žinomą šią klausimų bangą užbaigė dar vienas retorinis, tačiau pats įdomiausias klausimas - Na ir kaipgi pasikeistų visas mūsų gyvenimas, visa mūsų istorija, jeigu maistas
nebūtų privalomas aspektas norint išgyventi?
Psichologinės mintys nedavė ramybės.
Iš tikrųjų atvirai ir draugiškai pasakius - temos apie mitybą šiais laikais yra pernelyg atsibodusios, o dažnu atveju net įkyrios (tai kodėl gi neparašius dar vienos temos
susijusios su mityba, tiesa? Šypsosi).
Raginimus valgyti vieną produktą, nevalgyti kito, o gal vis dėlto valgyti ir vieną ir kitą galime išgirsti ar pamatyti visur - žiniasklaidoje, per televizorių ekranus ar netgi
socialiniuose tinkluose.
Šių, pačių įvairiausių raginimų, yra tiek daug, kad net ir mintyse sudėlioti pagrindinius mitybos pagrindus yra išties sudėtinga.
Mūsų šios temos tikslas yra šį sudėtingumą supaprastinti iki minimaliausio taško, bet tuo pačiu išlaikyti ir visą svarbiausią detalumą.
Net ir šią, “Pamatiniai pagrindai“, temą galima apibendrinti dvejopai - supaprastintai arba pasirinkdami išsamųjį detalumą.
Supaprastintas mitybos apibrėžimas atrodytų išties kukliai (taip kaip apie mitybą kalbėtume draugų rate):
“Mityba sudaro pagrindinę ir neįkainojamą įtaka mūsų natūraliam gyvenimui, energijai, pozityvumui, bei kas svarbiausia - sveikatai“.
Na, o išsamusis apibendrinimas apibrėžia visą pagrindinę mitybos sąvoką (taip kaip apie mitybą kalbėtume oficialiame pokalbyje):
“Mityba - organizmo veiklos sritis, kuri prasideda nuo maisto paieškos (medžioklės), kramtymo, rijimo, virškinimo ir įsisavinimo“.
Žmogaus organizmui būtinas subalansuotas, bei įvairiapusiškas maistas - visi tai žinome, visi tai suprantame.
Norint kasdien atrodyti, bei jautis žvaliai, sveikai ir jaunatviškai - privalome kiekvieną dieną suvartoti pagrindines organizmui reikalingas maistines medžiagas.
Svarbiausia įsitikinti, kad mūsų mitybos racioną sudaro natūralus, šviežias, kuo mažiau termiškai apdorotas maistas, savyje neturintis pridėtinio cukraus, konservantų, sintetinių
dažiklių, bei transriebalų.
Pravartu atminti, kad būtina atsisakyti užšaldytų pusgaminių, greito maisto užkandžių, prekybos centruose randamų saldumynų, įvairių padažų, vaisvandenių, bei didelę kaloringumo dozę
turinčių limonadų.
Ech.. Neslėpkime ir neapsimetinėkime - atsikratyti skanėstų dažniausiai būna išties sudėtinga užduotis. Juk visa tai yra ne tik labai skanu, bet ir gundančiai traukia akį!
Pradėkime nuo paprasčiausio subendrinto aptarimo: Sveika mityba - sveikas žmogaus kūnas. Galime sakyti jog naudojame sveiką mitybą tik tuomet, kuomet mūsų organizmas gauna visas mums reikalingas natūralias maistines medžiagas, bei sukaupia kūno energiją idealiam svoriui palaikyti. Svarbiausia nuosekliai palaikyti dienos normines ribas tiek angliavandenių, tiek baltymų ar net riebalų. Žinoma, visa tai priklauso ir nuo mūsų “įgimto“ kūno sudėjimo, lyties, aktyvumo ir tikslų, kuriuos norime pasiekti. Mes neprivalome valgyti mažiau, tiesiog turime valgyti teisingai.
Mūsų tvirtą sveikos mitybos piramidės pagrindą sudaro angliavandeniai. Jų nauda organizmui yra viena iš svarbiausių. Angliavandeniai dar yra skirstomi į.. (tikriausiai nusišypsosite) - angliavandenius (kad ir kaip keistai tai gali pasirodyti)! Angliavandeniai yra žymimi GI (Glikeminis Indeksas) raidėmis. Kitaip tariant - glikeminis indeksas nurodo angliavandenių skilimo greitį iki gliukozės. Aukščiausią GI turinčius produktus privalome vartoti čia ir dabar! Tokius angliavandenius galime vartoti net ir per aktyviausią treniruotę. Šis faktas tikriausiai yra svarbiausias žmonėms, kurie augina raumenų masę, kadangi organizmas pajutęs pernelyg mažą angliavandenių kiekį organizme šį trūkumą pradeda kompensuoti baltymų sąskaita. Vidutinį ir mažą glikeminį indeksą (GI) turinčius produktus galime vartoti neskubant, grįžus iš darbo ar per pietus, kuomet kūnas nėra įtemptoje situacijoje. Kitaip tariant, angliavandeniai tiesiogiai siejami su energija. Kuo mažiau energijos sunaudojame per dieną, tuo mažiau angliavandenių mums reikia. Dažniausiu atveju pernelyg didelis angliavandenių kiekis nukeliauja į mūsų “saugyklą“, kuri turi ne patį maloniausią pavadinimą - riebalai. Būtent dėl šios priežasties antroje mūsų dienos pusėje angliavandenių raginama atsisakyti arba sumažinti iki minimalaus kiekio, kadangi pavakaryje (jeigu dirbame dieninį darbą) mūsų efektyvumas, bei aktyvumas sumažėja.
Toliau kylame aukštyn į antrą sveikos mitybos piramidės aukštą, kuriame sutinkame baltyminius maisto produktus.
Jie dažnai yra vadinami organizmo statybine medžiaga.
Iš baltymų formuojami antikūnai, kurie padeda išvengti infekcijų ir ligų. Šie baltymai (antikūnai) atpažįsta ir padeda sunaikinti antigenus – bakterijas ir virusus.
Baltymai yra būtini audinių ir organų (kaulų, kremzlių) struktūrai, funkcionavimui ir reguliavimui.
Reikia priminti ir tai, kad baltymai yra atsakingi už apsauginę funkciją nuo kraujo krešėjimo.
Atrodytų jog viskas yra idealu, tačiau baltymas turi ir vieną, gana didelį, minusą - jį pasisavinti yra išties sudėtinga.
Tam įtakos gali turėti tai, kaip maistas buvo užaugintas, jo paruošimo būdas, o kartais net ir viso mūsų organizmo būsena ar reakcija.
Norint kad būtų tinkamai pasisavinami baltymai, jie turi būti kokybiški (mėsos kokybė priklauso nuo gyvulių auginimo, šėrimo sąlygų, taipogi verta atkreipti dėmesį ir į tai ar
buvo naudojami hormonai). Maistą, kurį reikia pagerinti naudojant chemines medžiagas, jokiu būdu neturėtų būti laikomas maistu - tai griežta taisyklė.
Keliaujant gilyn į baltymų charakteristikas, būtina pabrėžti, kad baltymai yra skirstomi į gyvulinius ir augalinius:
a.) Gyvulinės kilmės baltymai yra randami mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, bei pieno produktuose.
Tiesa, pasisavinimas jų yra skirtingas!
Daugiausiai baltymų organizmas pasisavinama iš kiaušinių, mėsos ir žuvies, o mažiausiai iš pieno produktų.
Gyvuliniai baltymai yra laikomi pilnaverčiais, kadangi jie turi visą įvairovę naudingų medžiagų.
b.) Augalinės kilmės baltymai yra randami sojos produktuose, ankštinėse daržovėse, sėklose, riešutuose.
Šios kilmės baltymų pasisavinimas yra ženkliai mažesnis palyginus su gyvulines kilmės baltymais (nors ir pastarieji yra sunkiai pasisavinami), o ir aminorūgščių grandinės nėra
pilnos. Vis dėlto šiuos produktus būtina vartoti kiekvienam dėl tik juose esančių maistinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
Ir galiausiai sveikos mitybos piramidės viršūnėje, pačiame smailiausiame galiuke sutinkame - riebalus!
Visgi, kad ir kaip nemėgtume riebalų, tačiau jie yra sveikos mitybos piramidės dalis ir netgi ganėtinai svarbi.
Riebalai yra itin svarbūs mūsų endokrininei sistemai ir bendrai organizmo veiklai.
Jie yra būtini, kad organizmas galėtų įsisavinti tik juose tirpstančius vitaminus (A, D, E, bei K):
a.) Vitaminas A - stiprina imuninę sistemą, skatina melanino, atsakingo už mūsų
odos, plaukų ar akių spalvą, gamybą;
b.) Vitaminas D - palaiko raumenų, bei kaulų jėgą. Sustiprina nervų sistemą ir tinkamą smegenų veiklą;
c.) Vitaminas E - reguliuoja medžiagų apykaitą, bei vaisingumo padidėjimą. Taipogi tai yra antioksidantas, šalinantis laisvuosius radikalus ir apsaugantis organizmo ląstelių membranas nuo pažeidimo;
d.) Vitaminas K - paskatinta žaizdų gijimą, kraujo krešėjimą ar didina atsparumą įvairioms infekcijoms.
Kaip angliavandeniai, bei baltymai, taip pat ir riebalai yra skirstomi į platesnius apibrėžimus: sočiuosius, nesočiuosius, bei transriebalus (paprastai tariant į geruosius, bei bloguosius riebalus). Visuose maisto produktuose ir aliejuose yra skirtingų riebalų mišinys pagal kurį ir nusprendžiama riebalai yra geri ar blogi. Žinant riebalų skirtumus galima nustatyti, kurių reikėtų vengti, o kuriuos reikia vartoti saikingai. Dviejų tipų riebalai - sotieji ir transriebalai buvo identifikuoti kaip potencialiai kenksmingi žmogaus širdžiai. Sveikiausi, bei mums reikalingiausi riebalai yra laikomi nesotieji. Jų galima rasti riešutuose, sėklose, avokaduose, augaliniuose aliejuose, bei žuvies produktuose (daugiausiai lašišoje, bei skumbrėje).
Paprasčiausiai turime įsiminti tai, kad dėl nesubalansuotos mitybos kyla įvairūs virškinamojo trakto sutrikimai. Svarbiausias aspektas yra tas, kad sveika mityba yra laikoma kaip vėžinių susirgimų profilaktine priemone. Maistinių medžiagų trūkumas ar perteklius mūsų organizme gali sukelti pačias įvairiausias ligas. Nenumokime ranka, nevenkime sveikos mitybos, nebėkime nuo jos, bet pažiūrėkime jai tiesiai į akis. Pradėkime maitintis sveikai. Tūkstančio kilometrų kelionė prasideda tik nuo vieno, mažo žingsnio. Kiekvieną dieną organizmui pajautus sveikas, bei natūralias maistines medžiagas - pasijusime laisviau (tiek savo vidiniame, tiek ir išoriniame minčių pasaulyje), taip pat atsiras puiki ir pozityvi nuotaika, išaugs pasitikėjimas savimi, bei turėsime didesnį energijos kiekį. Išties puikiai suprantame, kad visa šia ypatinga “magija“ gali būti sunku patikėti, tačiau sveika mityba išties turi didžiulę galią. Belieka tik ją išlaisvinti. Tegul maistas būna mūsų vaistai, o vaistai tegul būna mūsų maistas. Apie sveikos mitybos pagrindus papasakokime ir savo šeimos nariams, draugams, pažįstamiems, kolegoms.. Vis dėlto tai yra vienas iš pagrindinių raktų į stiprią sveikatą! Rūpinkimės savo kūnu. Tai vienintelė vieta, kurioje turime iš tikrųjų gyventi .